Ne, Terminatoriaus dar nesukūrėme ir jis (kol kas) neužkariaus pasaulio 

2023-02-25

Robototechnikoje yra trys pagrindiniai dėsniai – robotas negali pakenkti žmogui arba savo neveikimu leisti, kad žmogui būtų padaryta žala, robotas privalo paklusti žmogaus duotiems įsakymams ir robotas privalo rūpintis savo saugumu, jeigu tai neprieštarauja Pirmajam ir Antrajam dėsniams. Remdamasi šiais trimis principais, žmonija pradėjo kitą savo evoliucijos erą, kuri atvėrė fantastų kūrinių vertų galimybių, bet kartu – ir nenumatytų pavojų skrynią.  

Pastaruosius keletą metų didėjantis susirūpinimas dėl sparčios dirbtinio intelekto (DI) pažangos iškilusios grėsmės, kad algoritmai daugelyje verslo (ir ne tik) sričių pakeis žmones, po „Chat GPT“ demo versijos pristatymo visuomenei pasiekė piką. Dėl savo ateities ir teisinių niuansų sunerimo ne tik laisvųjų profesijų, bet ir meno atstovai – kur riba, kurios elektroninėms smegenims peržengti nevalia? Nuraminsiu: jau gerokai anksčiau dirbtinio intelekto algoritmai atliko daugybę užduočių, kurios gali pakeisti žmonių likimus, tačiau pačių žmonių artimiausiu metu robotai pakeisti nesugebės.  

Dirbtinis intelektas, kad ir koks žmogiškas, nėra žmogus 

Nuo XX amžiaus vidurio mokslininkus žavėjo dirbtinio proto, galinčio savarankiškai mąstyti ir mokytis, idėja. 1950 m. paskelbtame straipsnyje britų matematikas Alanas Turingas iškėlė klausimą, ar mašina kada nors gali pasiekti žmogaus intelekto lygį, 1969 m. Stanfordo tyrimų institutas pristatė pirmąjį robotą, kuris, naudodamasis kameromis ir jutikliais, galėjo savarankiškai judėti ir reaguoti į komandas, o 1997 m. kompiuterinė programa pirmą kartą įveikė pasaulio šachmatų čempioną, kai IBM „Deep Blue“ kompiuteris 4:2 įveikė Garį Kasparovą. Nuo to laiko dirbtinio intelekto pažanga labai paspartėjo – jis jau veikia daugelio kasdienių mūsų veiklų „šešėlyje“, įskaitant mūsų finansus, pramoginius vaizdo įrašus, sveikatos  ar kiaušinio virimo reikalus. Dirbtinis intelektas jau „kalbasi“ su mumis kone kasdien nustatant automatinį laikmatį, pakeičiant mėgstamą muzikos kūrinį ar padeda ieškoti norimos informacijos – taip, „Siri“ ir „Alexą“ į namus dauguma įsileido jau seniai. Tačiau net ir tokios pažangios sistemos dar turi nueiti ilgą evoliucijos kelią, kad galėtų konkuruoti su žmogaus smegenimis. Kodėl?  

Viena iš priežasčių, kodėl juodžiausias scenarijus neišsipildys ir bent penkmetį dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, ta, kad jo gebėjimai vis dar yra riboti – algoritmai išmoko atlikti pasikartojančias konkrečias užduotis, tačiau jam trūksta pagrindinės žmogiškosios savybės. Mąstyti kūrybiškai, netradiciškai spręsti problemas ir natūraliai palaikyti pokalbį.   

Intelektas dažnai apibrėžiamas kaip gebėjimas pasiekti tam tikrus tikslus įvertinus skirtingas aplinkybes, trikdžius ir galimybes, tačiau šiuo metu dirbtinio intelekto programos nekuria SAVO kūrinio, jos atlieka tam tikras žmonių sukurtas užduotis pagal specialiai tai užduočiai nustatytas taisykles ir ribotus duomenų šaltinius. Kitaip tariant, „Deep Blue“ gali mokytis iš priešininko strategijų ir įveikti dar vieną kasparovą, tačiau negalės pilotuoti lėktuvo, nes šis dirbtinis intelektas yra specializuotas ir buvo sukurtas ne tam. Tai reiškia, kad kūrybinių įgūdžių reikalaujančiose srityse – strateginio planavimo, krizių valdymo, mokslinių tyrimų, idėjų generavimo ir pan. – visada reikės žmonių, nes tam tikras mūsų smegenų veiklos charakteristikas sunku užprogramuoti.  

Žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir su stipriai ugdomais socialiniais įgūdžiais – visa tai mus kol kas skiria nuo paties protingiausio kompiuterio. Taip, pastaruoju metu užsienio žiniasklaidoje pasirodė keli labai „žmogiški“ dirbtinio intelekto pasvarstymai apie santykius, dirbtinio intelekto esmę ir prigimtį, tačiau nereikėtų pamiršti, kad kol kas šie algoritmai ir jų sukurti pokalbiai yra mūsų pačių atspindys internete. Dirbtinis protas susiurbia visus pasisakymus bei filosofinius pasvarstymus internete ir iš šio kokteilio sukompiliuoja turinį, kuriuo stebimės, bet reikia suprasti, kad tai nėra algoritmo išmąstyta, o juo labiau – išjausta mintis. Visgi, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šios srities specialistai dirbtinį intelektą skirsto į silpną ir stiprų, todėl ir šios technologijos galimybės bei panaudojimas skiriasi. 

Dirbtinis intelektas rūpinasi jumis dažniau nei manote 

Stenfordo universiteto „Artificial Intelligence Index Report 2022“ duomenimis, privačios investicijos į dirbtinio intelekto vystymą auga beprotišku tempu: 2021 m. į šią sritį buvo investuota apie 93,5 mlrd. JAV dolerių – tai dvigubai daugiau nei buvo investuota 2020 m. Nors tuo pačiu metu investicijos koncentruojasi, nes naujai finansuojamų dirbtinio intelekto įmonių skaičius ir toliau mažėja – nuo 1051 įmonės 2019 m., 762 įmonių 2020 m., iki 746 įmonės 2021 m. 

Kol kas dabartinės technologijos yra priskiriamos silpno dirbtinio intelekto kategorijai, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad jos yra nereikšmingos. Kitaip, kokia šio kilusio ažiotažo prasmė? Daugelyje sričių silpnas dirbtinis intelektas jau pranoko mūsų galimybes ir atlieka svarbius darbus už mus – šiuo metu daugiau nei pusė pasaulio ekonomikos remiasi skaitmenine technologija arba kažkokiu būdu jai daro įtaką: identifikuojama mūsų tapatybė (pvz., „Mark ID“ nuotolinio klientų identifikavimo sistema, pasitelkusi tam tikrus algoritmus,  sulygina realiu laiku padarytas asmens veido ir dokumento nuotraukas, kad būtų galima atpažinti netikras nuotraukas, anksčiau nufilmuotus vaizdo įrašus, įvairius panaudotus filtrus ir pan.), atliekamos finansinės, teisinės ar medicininės operacijos, pvz., internetu, save identifikavus per atitinkamą sistemą, įsigyjami receptiniai vaistai. Tiesa, šis valstybinis modulis dar yra klibantis, todėl prieš metus Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme šiuolaikiškesnį ir spartesnį modelį, kurį mūsų turimos technologijos leidžia įgyvendinti, tad tikiu, kad anksčiau ar vėliau prie šio klausimo atsakingi ministerijos asmenys dar grįš. Galų gale, dirbtinis intelektas padeda pramogauti, pasiūlydamas norimą filmą ir muzikinį kūrinį, todėl ši šalia nuolat esanti „civilizacija“ tapo tokia įprasta, kad simbiozė darosi jau panašesnė į priklausomybę.  

Visgi, negaliu daug piktžodžiauti prieš robotus – juos savo versle esame „įdarbinę“ seniai. Dirbtinis intelektas finansų sektoriuje tapo ypač svarbus dar 2017 m., kai įsigaliojo nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija, tačiau dabar jo reglamentavimas išsiplėtė, kaip ir technologinės galimybės. Pasirašę strateginės partnerystės sutartį su kibernetinio saugumo startuoliu „iDenfy“, dirbtinio intelekto galimybes išnaudojame maksimaliai ir autentifikacijos saugumą pakėlėme į kitą lygmenį – nuo pirmos asmens identifikacijos kartu įvertinant ir įvairias apgavysčių rizikas, iki galimybės pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu iš bet kurios pasaulio vietos. Dirbtinio intelekto algoritmas mūsų sistemose sparčiai ir tiksliai nuskaito asmens tapatybės kortelės arba paso duomenis bei palygina asmens atvaizdą dokumentų fotografijose su gyvai padaryta asmenuke – ar nuotraukos atspalviai ir filtrai atitinka turimus duomenų bazėse. Tai, ko gyva akis nemato, specialus algoritmas gali lengvai atskirti ir apie galimą tapatybės vagystę operatyviai perspėti atsakingus asmenis. Analogiškai realiu laiku tikriname asmenis ir įmones – ar jie nėra įtraukti į įvairių sankcijų sąrašus ir, ar neturi daug neigiamų paminėjimų viešumoje, kad verslui netektų gaišti savo laiko ar dėl jo stokos nekiltų rizikos įsivelti į nepageidaujamus santykius su potencialiu „juodajame sąraše“ esančiu verslo partneriu.  

Robotais naudojasi ir valstybinės institucijos – nuo 2022 metų Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) žalingo turinio internete paieškai pradėjo naudoti dirbtiniu intelektu paremtą įrankį, kuriuo buvo patikrinta daugiau nei 288 tūkst. lietuviškų interneto svetainių, o jose aptiktas galimai draudžiamas ar žalingas turinys nukreiptas išsamesniam RRT specialistų vertinimui. Įsivaizduokit, kiek darbuotojų ir laiko tam reikėtų? Taigi, silpnas dirbtinis intelektas kol kas dirba mūsų naudai – juk išmaniosios mašinos ir turi tarnauti žmonijai, o ne atvirkščiai. 

išmaniosios mašinos turi tarnauti žmonijai

Tai kada robotai mus užkariaus? 

Visgi visų dėmesys šiuo metu yra sutelktas į stipraus dirbtinio intelekto progresą, nes jis gali panaudoti skirtingas žinias skirtinguose kontekstuose, veikti savarankiškai ir aktyviai bendrauti su kitomis technologijomis ir žmonėmis. Pavyzdžiui, stiprus virtualus asistentas galėtų atsakyti į mūsų klausimus ir pateikti būtiną informaciją prieš tai, kai jam tokia užduotis suformuojama.   

Esminis stipraus dirbtinio intelekto bruožas yra gebėjimas mokytis savarankiškai, nes tai yra svarbiausia mašininio mokymosi savybė – algoritmai turi būti dinamiški ir gebėti mokytis, kitaip tariant, nuolat taikytis prie kintančių sąlygų. Tam tikra prasme, atkartoti žmogaus brandos procesus. Tačiau tam reikia galingų algoritmų, kurie gebėtų ne tik kaupti duomenis, bet ir įvertinti, kurie jų tinkamiausi esamai problemai spręsti, kitaip tariant – mokytis iš klaidų ir šį „suvokimą“ kaupti. Kada tai taps realu? „Google“ inžinerijos direktorius Raymondas Kurzweilas sako, kad iki 2030 metų kompiuterinės programos pasieks žmogaus intelekto lygį.  

Esminė kliūtis, kuri šį progresą riboja – įprastų kompiuterių galimybių ribos, nes kol kas tik žmogaus smegenys gali informaciją apdoroti ir perduoti ten pat, kur jas ir saugo, tačiau jau dabar mokslininkai kuria kvantinių ir neuromorfinių kompiuterių technologijas, kurios dirbtinį intelektą pakels į kitą lygmenį. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis ne tik pasivys žmones, bet ir juos greitai pranoks – juk dirbtiniam intelektui atsivers tokie didžiuliai interneto duomenų bazių lobiai, neribota atmintis ir galimybė kelias užduotis atlikti vienu metu. Beveik „Terminatoriaus“ siužetas, kai mūsų pačių sukurtas dirbtinis protas mus ir norės išnaikinti.  

Tačiau viskas nėra taip baisu. Kaip sumoderninus fabrikus į gatves neišėjo masė bedarbių ar, atsiradus  „Google translate“, vis dar reikia vertėjų, taip ir tobulėjant kitoms technologijoms, be darbo neliksime. Dirbtinio intelekto technologija neegzistuoja vakuume – tobulėjant šiai technologijai, prireikia tokių naujų specializacijų, kurių iki šiol nebuvo – duomenų analitikų, mašinų mokymosi specialistų ir pan., todėl žmonija priversta ne tik teoriškai, bet praktiškai mokytis visą gyvenimą ir būti žingsniu priekyje.   

Kita priežastis, kodėl robotai bent kol kas nepakeis mūsų – empatija, kuria pasižymi tik gyvos būtybės. Žmonėms reikia prisilietimų, bendravimo ir galimybės būti išklausytiems, todėl slaugytojai, barmenai, psichologai ir dvasininkai tikrai gali būti ramūs dėl savo darbo vietos, nes jokie algoritmai šių savybių atkartoti nesugebės. Robotas negali pakenkti žmogui arba savo neveikimu leisti, kad žmogui būtų padaryta žala, todėl žmonija bus gyva tol, kol pati šio saugiklio nesunaikins arba, kol bus tokių gerųjų kareivių, kaip Kailas Rysas.  

Dalinkis:

Linkedin Facebook