Jaunoji Z karta į darbo rinką įsiveržė griaudama ilgai galiojusias ir nusistovėjusias taisykles – aiškiai apibrėžtą darbo vietą, darbo grafiką ir pavaldumo struktūrą, o pandemija šiuos pokyčius tik įtvirtino. Per pastaruosius porą metų, kai visi galėjo ištestuoti darbo galimybes iš namų, ne vienas susiviliojo šį biurą namuose po karantino suvaržymų pasilikti – net kai kurie vyresnės kartos atstovai ilgametę samdomo darbuotojo karjerą iškeitė į darbą sau, nes tai tapo įmanoma su itin mažomis pastangomis ir investicijomis. Pasak kvalifikuoto elektroninio parašo sprendimo „Mark Sign“ vadovo Mariaus Stonkaus, laisvai samdomų darbuotojų revoliucija įsibėgėja, o šios tendencijos potencialą patvirtina ir įvairios projektinei ekonomikai (angl. – gig economy) itin palankios prognozės.
Projektinė ekonomika – naujasis pasaulio ekonomikos variklis
„Darbo rinka keičiasi. Darbuotojų įsitraukimas ir pasitikėjimas vadovų lyderyste mažėja, dažnas jų priešinasi ir sugrįžimui į biurą – netgi keturių dienų darbo biure iniciatyva neprigijo.
Tad visai nenuostabu, kad laisvai samdomų darbuotojų daugėja – 2021 m. JAV atlikta apklausa atskleidė, kad 20 proc. žmonių svarsto galimybę atsisakyti įprasto samdomo darbo ir tapti laisvai samdomais darbuotojais. Įdomu ir tai, kad daugiau nei du trečdaliai pastarųjų mano, jog laisvai samdomas darbas yra saugesnis nei tradicinis, o 70 proc. teigia, kad pasirinko tokį darbo modelį, nes tai reiškė geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Net 78 proc. laisvai samdomų darbuotojų teigia esantys laimingesni nei tradiciniai darbuotojai, juolab, kad 61 proc. 2019 m. JAV vykdytoje apklausoje atsakė uždirbantys daug daugiau nei dirbdami kaip įprasti samdomi darbuotojai“, – sako M. Stonkus.
Galbūt mažesnis, bet toks pat darbo rinkos pasiskirstymo potencialas jaučiamas ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalyje buvo beveik 186 tūkst. sau dirbančių žmonių – vykdančių individualią veiklą pagal pažymą ar patentą. Skirtingai nei individualiųjų įmonių, laisvai samdomų darbuotojų skaičius nuolat augo: per metus jų padaugėjo 5,2 proc., o per 10 metų – 2,3 karto.
Laisvai samdomi darbuotojai 2020 m. deklaravo 2,1 mlrd. EUR pajamų, o per 10 metų jų pajamos išaugo 3,4 karto. Projektinė ekonomika stiprėja – prognozuojama, kad bendroji jos apimtis visame pasaulyje iki 2023 m. pasieks beveik 420 mlrd. Eur (palyginimui, 2018 m. ji siekė 188 mlrd. Eur).
„Nors darbdaviai Lietuvoje yra pakankamai konservatyvūs, jau pastebimas aiškus pokytis – vis daugiau jų į savo komandas išdrįsta įtraukti laisvai samdomus darbuotojus, savo srities profesionalus, kurie vienu metu dirba su keliomis įmonėmis. Daugeliui darbdavių toks sprendimas naudingas – mažiau buhalterijos, mažiau galvos skausmo dėl darbo vietos įrengimo ir motyvacinių paketų, todėl hibridinių komandų įmonėse ateityje turėtų tik daugėti. Neabejoju, kad šiuo metu ne vienas darbuotojas svarsto savo karjeros pokyčius – ne kitoje įmonėje, o laisvai samdomo darbuotojo amplua“, – įžvalgomis dalijasi „Mark Sign“ vadovas.
Ką reikia pasiruošti norint tapti laisvai samdomu darbuotoju?
Jokia paslaptis – technologijos palengvina savarankiško darbo pradžią ir vėliau vystomą veiklą, tačiau būtinų žinoti dalykų, programėlių ir internetinių platformų – begalė. Kaip jų gausoje nepasiklysti ir ką verta pasiruošti iš anksto?
Tvarkinga buhalterija
„Mokesčiai, kuriais tenka rūpintis, viena pagrindinių priežasčių, kodėl kai kurie bijo šią veiklą pradėti. O be reikalo, nes viskas ne taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Legaliai įsilieti į projektinės ekonomikos dalyvių gretas galima dviem būdais – įsigijus verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Pastarasis laisvai samdomiems darbuotojams yra tinkamiausias, nes apima daug daugiau veiklos sričių, o šią pažymą gauti itin paprasta – tai galima padaryti nuvykus į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) arba tiesiog internetu per kelias minutes. Teisingai užpildžius, pažyma galioti pradeda po kelių minučių, tad ją pasiruošti galite tada, kai jau turite pirmą klientą“, – pataria M. Stonkus.
Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, apskaita yra nesudėtinga: kaip ir dirbant pagal verslo liudijimą, reikia pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą (jis gali būti ir elektroninis), o klientui privaloma išrašyti sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba pateikti kasos aparato kvitą. Šiais laikais jau yra specialiai laisvai samdomiems darbuotojams skirtų elektroninės apskaitos platformų, tokių kaip Sąskaita123.lt ar cflow.lt, kuriose itin paprastai galėsite tvarkyti visas išrašomas klientams sąskaitas, o metų gale Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti būtinus duomenis metinei pajamų deklaracijai.
Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą turi tas pačias socialines garantijas, kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartį: jiems mokamos motinystės, ligos, nedarbo ir pensijos išmokos. Visgi mokesčiai nuo dirbančių pagal verslo liudijimą pajamų šiek tiek skiriasi:
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – nuo metinio pelno mokamas 5 proc. arba 15 proc. mokestis (procento dydis priklauso nuo veiklos tipo);
Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VDS) – 90 proc. nuo gautų pajamų:
- 12,52 proc., jeigu pensijai nekaupiate;
- 15,22 proc., jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 2,7 proc. įmoką;
- 15,52 proc., jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką.
Ir GPM, ir VSD kasmet iki gegužės 1 d. reikia sumokėti už visus praėjusius metus, todėl renkantis individualią veiklą pagal pažymą būtina didesnė disciplina – reikia planuoti būsimus mokesčius ir jiems taupyti. Iš anksto susiskaičiuoti būsimus mokesčius galima specialioje SODRA skaičiuoklėje.
Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) – 6,98 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). 2022 m. MMA siekia 730 eurus, tad 2022 m. PSD įmokos dydis yra 50,95 Eur.
Šią įmoką savarankiškai kas mėnesį reikia sumokėti SODRAI, kad, prireikus apsilankyti gydymo įstaigoje, už paslaugas netektų mokėti iš savo kišenės. Plačiau apie individualios veiklos pažymos ir verslo liudijimo palyginimą galima pasiskaityti VMI puslapyje.
Kvalifikuotas elektroninis parašas
„Laisvai samdomas darbuotojas dažniausiai neturi savo biuro, į kurį galėtų pasikviesti klientą, todėl mėgsta dirbti bei susitikimus organizuoti nuotoliu. Kaip jam išspręsti dokumentų pasirašymo klausimą? Atsakymas – kvalifikuotu elektroniniu parašu“, – sako „Mark Sign“ vadovas M. Stonkus.
Saugus elektroninis parašas daugumai – jokia naujiena. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad pandemija itin paskatino elektroninio parašo ir kitų skaitmeninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų populiarėjimą. Ypač išaugo elektroninio parašo naudojimas – juo 2020 m. pasirašinėjo 35 proc. Lietuvos gyventojų, per 2021 m. šis skaičius turėjo dar labiau paaugti. Visgi dalis žmonių vis dar painioja, kuo skiriasi Mobilusis parašas (suteikiamas iš mobilaus ryšio operatoriaus gavus naują SIM kortelę su parašu), Registrų centro išduodama USB laikmena su elektroniniu parašu, Asmens duomenų išrašymo centre išduodama Elektroninė tapatybės kortelė, kvalifikuotas „Smart-ID“ parašas ir kvalifikuoto parašo platforma.
„Visi, išskyrus paskutinį, yra tapatybės įrodymai, todėl vien jais dokumento pasirašyti negalima – reikia platformos, kuri įformina parašą dokumente. Tam sukūrėme paprastą naudoti elektroninio parašo platformą – „Mark Sign“, kuri atitinka Europos Sąjungos eIDAS reglamentą, todėl šioje sistemoje pasirašyti dokumentai galioja visoje Europos Sąjungoje. Dokumentus galima saugiai bei patogiai pasirašyti per keletą sekundžių ir juos nusiųsti klientui į bet kurį pasaulio kraštą. Tikras išsigelbėjimas laisvai samdomiems darbuotojams, kurie atsakingai žiūri į savo verslą ir įsipareigojimus tarp partnerių – toks kvalifikuotas, aukščiausią saugos standartą atitinkantis elektroninis parašas teisiškai yra lygiavertis ranka pasirašytam parašui“, – pabrėžia „Mark Sign“ vadovas.
Pasak jo, pasirašymo procesas platformoje labai paprastas: tereikia prisijungti prie savo paskyros save identifikuojant mobiliu parašu arba kvalifikuotu „Smart-ID“, įkelti norimą dokumentą, jeigu reikia, jame atlikti keletą pakeitimų ir spausti „pasirašyti“. Pasirašoma turimu mobiliu parašu arba „Smart-ID“.
Kokybiškam darbui būtinos programėlės
„Pasirinkus tokį darbo būdą, kitas labai svarbus aspektas – komunikacija su klientais, fokuso palaikymas ir laiko, kurį skiriate projektams, stebėjimas. Sugaištas laikas – jūsų pajamos, todėl tai turi atsispindėti ir išrašomose sąskaitose. Šiais laikais yra daugybė platformų, kurios padės susidoroti ir su kasdienėmis kliūtimis, ir gauti teisingą atlygį už savo atliktą darbą, svarbu pasirinkti paprastą naudoti ir nebrangią – juk verslo pradžioje visų biudžetas yra ribotas“, – šypsosi M. Stonkus.
Laiko valdymui ir sąskaitų išrašymui
Harvest – vienas populiariausių ir geriausių laiko sekimo įrankių, kuriuo reguliariai naudojasi tiek įmonės, tiek pavieniai laisvai samdomi darbuotojai. Jame yra laikmačio funkcija, leidžianti įrašyti laiką, skirtą projektams ir individualioms užduotims atlikti. Be to, platforma pateikia jūsų praleisto laiko analizę bei padeda jį monetizuoti – išrašant elektronines sąskaitas.
Toggl – platforma, taip pat specialiai sukurta laisvai samdomiems darbuotojams. Čia rasite daugybę naudingų filtrų ir funkcijų, kurios leis patogiai ir intuityviai stebėti prie projektų praleidžiamą laiką. Kai norėsite už savo darbą išrašyti sąskaitą, galėsite išsiųsti išsamią atliktų darbų ataskaitą.
Komunikacijai su klientais
Slack – viena populiariausių laisvai samdomų darbuotojų komunikacijos platformų. Ji iš esmės pašalina milijono elektroninių laiškų poreikį, skatina bendradarbiavimą ir sugrupuoja pokalbius vienoje vietoje. „Slack“ taip pat puikiai suderinama su kitais įrankiais, siūlydama integraciją su „Google Drive“, „Asana“, „Trello“, „Remoty“ ir kt.
Zoom ir MS Teams – ar dar reikia šias platformas pristatyti? Nuo pandemijos pradžios jos yra geriausias būdas rengti susitikimus, internetines konferencijas ir internetinius seminarus su žmonėmis iš viso pasaulio.
Produktyvumas ir projektų valdymas
Trello – populiarus projektų valdymo įrankis, kuris leidžia kiekvienam projektui ar klientui sukurti atskirą paskyrą su priskirtomis specifinėmis užduotimis ir stebėti projekto bei darbų eigą. Tai poreikiams lanksti ir vizuali platforma, kurią galima integruoti su daugeliu kitų programų.
Asana – gal ši platforma su daugybe funkcijų taps jūsų mėgstamiausia projektų valdymo priemone? Tiesa, „Asana“ dažniausiai naudojama didelės apimties projektams valdyti, tad verslo pradžioje darbai platformoje gali atrodyti gana nykiai ir negalėsite išnaudoti visų jos privalumų.
Monday.com – kitokį požiūrį į projektų valdymą siūlanti platforma. Jeigu esate diagramų ir lentelinių skaičiuoklių gerbėjas, ši paslauga yra puikus pasirinkimas. Išskirtinė funkcija – vizualios pažangos stebėjimo priemonės, leidžiančios pamatyti, kiek projektas progresavo tiek pavienių užduočių, tiek galutinio rezultato lygmeniu.
StayFocusd – labai naudinga priemonė produktyvumui. Tai „Google Chrome“ plėtinys, blokuojantis prieigą prie svetainių, kurios laikomos „laiko švaistytojomis“ (pvz., socialinė medija). Tokiu būdu galite tęsti savo užduotį, netrukdomi įvairių pagundų.
„Jeigu jau apsisprendėte įsilieti į kylančios laisvai samdomų darbuotojų revoliucijos gretas, net neabejokite savo sprendimu – kada, jeigu ne dabar? Rinka prisitaikė, įrankių darbui apstu, laisvai samdomų darbuotojų poreikis tik auga – susidėliokite sau planą, pasirūpinkite tvarkinga buhalterija bei kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pirmyn. Net jeigu po kažkiek laiko suprasite, kad toks kelias ne jums – įgauta patirtis bus vertinga“, – sako M. Stonkus.
